eiti

eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD¹44, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada eĩna Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien eĩdavom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad eĩna – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei einì, tai eĩk ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Eĩsu, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas eĩs ryto ganyt? Rm. Eĩsim namo naktį Kp. Eĩsme, broleliai, namo Ds. Eĩstėt oran? Km. Sakė ans ryto eĩsiąs Slnt. Reik man pavalgyt ir eĩt į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau eĩt, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia eĩtienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš eĩt (kur man eiti)? Lkš. Eĩna kaip be kojų Vl. Eĩna kaip nesavom kojom Jnš. Eĩna kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eitì? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani eĩma ir eĩma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar eĩnant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži eĩdamas nepavargau Gs. Eĩdamas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidamíem vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem eĩnamos (visi gali eiti) Pc. Eĩčiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, eĩčiau į darželį LB16. Eĩčiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi eĩtų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku, kad neitų̃ ant šulnį Slm. Eĩtumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano eĩtas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus eĩta Kp. Jau man eĩtina Kv. Eĩk iš paskos ir sek jį Lš. Eĩk, tinginy, eĩk dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Eĩk laukan! Grž. Antanai, eĩka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte [i](einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, eĩkš artyn! (juok.) Ds. Eĩkš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Eĩkšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, eĩkšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, ... ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš eĩsiu eĩsiu žalią lankelę ... šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, eĩsva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Eĩkel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai teĩ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose ..., tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus ..., kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SG29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24. | Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, eĩna gult su vištom Jnš. ^ Ne taip einì, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį neĩna Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Eĩk akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Eĩk, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp. | refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl. ║ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau eĩna Mžk. Ne kožnas arklys ienose eĩna Pmp. ║ intr. trauktis, atstoti: Eĩk nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Eĩk iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526. | Naktis eĩt dienai iš kelio KII343. | prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg. ║ intr. lankyti: Mūsų bernas eĩna pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, eĩna penkius metus, ir tai pameta Sdk. | Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] eĩna Dbk. Ar jau einì į mokyklą? Jrb. ║ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės eĩna Gs. Ana, kirmėlė eĩna per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr. 2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon eĩna Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką eĩdavo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk. 3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad eĩtų (virstų) ta stirta! Pc. | Jos kad eĩna (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb. ║ smarkiai bėgti, lėkti: Eĩna avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad eĩna par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad eĩna arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Eĩna kaip bieso nešamas Prk. Eĩna kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša eĩt Srv. Pasiuto eĩti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42. ║ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei eĩdavo špokai į vyšnias, tei eĩdavo, kad nuguldavo vyšnią [p]Skr. 4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe eĩna DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik eĩna ir eĩna – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Eĩna ir eĩna būriais [lietus] Pc. | Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls. | Vėjas eĩt per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn. | Tiesė kabelius elektrai eiti rš. | O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl. | Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148. | prk.: Su karu eĩna nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai eĩna Šr. Bėdos vargai eĩna ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų eĩs! Gs. | Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM¹701. ║ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys eĩna DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar eĩs autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis eĩti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk. ║ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai eĩna Sl. Aure spiečius eĩna, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras eĩna! Kt. | Šiandie labai bitės eĩna Pn. Bitės ratuotos iš lauko eĩna Pkr. Jei šilta, bitės eĩna oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk. ║ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis eĩna JV390. Vanduo viršum liepto eĩna Rdm. Ravai tai kunkulais eĩna Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe eĩna [degtinė] Lp. | Mėsą valgydavo su pirštais: tai eĩna par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų eĩna Trgn. | prk.: Vienas darbas po kito eĩta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov. ║ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus eĩna Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto eĩna? Vb. Iš akių ašaros eĩna Vrn. Seilės iš burnos eĩna ir eĩna, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai eĩna iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai eĩna Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas eĩna Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis eĩna Rm. 5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos eĩna Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp. 6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio eĩk – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio eĩti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm. ^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei einì į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs. | refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts. 7. intr. vykti: Tai puikiai eĩna darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2. 8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas eĩti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę eĩs liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius eĩta Krtn. Į lauką eĩna marti, aš tik po namus Pš. | Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv. | Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Eĩdavo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs. | Kelionių eĩt nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą eĩti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr. ║ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš. | Prieg Dievo stalo eiti Q112. ║ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia eĩt už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų eĩna Jnš. Sūnus ant jūrinyko eĩna Brž. ║ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebeĩna Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai einì Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng. ^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš. ║ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai eĩna Rm. ║ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai eĩna pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais eĩdamas gausu Plt. Tėvai jau eĩs ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37. ║ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl. 9. intr. veikti, dirbti: Marūnas eĩna kelinta diena Pc. Girnos negerai eĩna Sv. Ar tartokas šiandiej eĩna ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina neĩna (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas neĩna Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai eĩna kaip perkūnas Jnš. Laikrodis eĩna Pn. Ar radija gerai eĩna? Pgr. | Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas eĩna (verda) Skr. Ar beeĩt gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai eĩdavo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg. 10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu eĩna Skr. 11. intr. tęstis, trauktis: Kelias eĩna pagal upę DŽ. Kur eĩt tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis eĩdavo Pc. Pro juos geležinkelis eĩna Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai eĩt išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai eĩna balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar eĩna randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš. 12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek eĩna stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių eĩna daugiau vogon Lp. Kiek čia eĩs javų į tą maišą? Ėr. Neĩs alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp. 13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas eĩna gerai Jnš. Vinis gerai eĩna į medį Jnš. Toks storas čviekas neĩs šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš. | Jau greit ir vištukai pradės eĩt (riedėti) Rdm. | Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml. 14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli eĩna balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Eĩna rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys eĩna Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329. ^ Šunies balsas neĩna į dangų Bsg. 15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš. ║ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai eĩsią Mlt. Dabar tie pinigai neĩna Nj. ║ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai eĩna par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia eĩna! Kp. 16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik eĩna Pkn. Greit eĩna duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai eĩna Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai eĩna Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv. | Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk. | refl.: Malkos labai eĩnasi Ėr. 17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai eĩna plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos eĩna kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – eĩna po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – eĩna kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai eĩta šalin Vvr. Mano nagas eĩta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts. | Sermėga eĩta iš siūlų laukan (irsta) Šts. 18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man eĩt Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk. ║ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia eĩt Skr. 19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Eĩna ir eĩna krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai eĩna laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas eĩdavo (apie prekes) Ėr. Eĩna laikraštis BŽ88. 20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis eĩna Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga eĩs ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai eĩtų Gs. Jam pensija eĩna Slm. 21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai eĩna Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) eĩna, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom neĩna Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliaĩs eĩna Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau eĩna į lapus Užv. Daigai jau eĩta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau teĩta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum eĩta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, eĩta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai eĩna, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės eĩti (smarkiai augti)! Skr. Kap eĩs kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč). 22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit eĩna Kair. Ir miežiai jau baigia eĩti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr. 23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes eĩna Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai eĩs į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais eĩna Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn eĩna Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn eĩt KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44. ║ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda eĩt į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Eĩna bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts. ║ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam neĩna į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon neĩna Rdm. Jam tas valgis eĩna į kūną Alk. Man darbas eĩna į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir einì lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds. 24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč. 25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to eĩna? Ds. Nuo dilgynių spaugai eĩna Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda ... yra svari ..., iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382. ║ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng. 26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus eĩna Pš. Jau septintą dešimtį eĩna mano tėtis Skr. 27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane eĩna Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir eĩna Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373. ^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21. ║ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog. 28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam eĩta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta neĩna Slm. Mūsų Onytei neĩna tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam eĩna Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebeĩta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės eĩna Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai eĩna rinkt [uogas] Pjv. ^ Kad eĩna, tai ir švilpia Vdžg. | refl.: Kaip tau eĩnas mokslas? Dbk. Kaip eĩnasi? Dkš. Nesieĩna, t. y. nesiseka J. Jam labai eĩnasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesieĩna kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai neĩnas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai seĩna BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Eĩsis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad neĩtis tai neĩtis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv. ×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, neĩs ištraukt Jrb. Be dantų neĩna gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt eĩna per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv. 30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl. 31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie eĩna jot nakties? Pn. 32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj. 33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko eĩna Pn. 34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad neĩna iš burnos Gs. 35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis neĩna (nenoriu valgyti) Klt. | refl.: Ingi krupnyką pienas geriau eĩnasi Dv. 36. intr. netekti: Jis jau eĩna iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų eĩna (pinga) Trgn. 37. tr., intr. žaisti, lošti: Eĩti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio eĩna Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio eĩna Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Eĩnam kavotynių Mžš. Vaikai, eĩnam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369. ║ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu eĩta teismu, nenora susitaikinti Šts. | Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr. ║ įsitraukti į varžybas: Vieni eĩna imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis eĩna su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Eĩnam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom eĩna galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Eĩnam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk. 38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad eĩna – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas eĩna – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas eĩna – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man eĩna čiaudulys, eĩna žiovulys Brž. 39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės eĩna (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar neĩna ant pinigų (netaupo) Gs. 40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, eĩsiu aš ją nešt namo! Pš. Eĩsiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš eĩsiu tylėti? Už ką? Šts. Eĩsiu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Beĩsiu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts. 41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia eĩt į giminystę Rm. 42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė neĩna jaučiuos, ir gana Kp. | refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.

◊ áitais (áitom Ėr) eĩti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais eĩna Slm.

ant peĩlių eĩti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258.

×ant rãzumą eĩti protėti: Eidami ant razumą ... pametė čiužinėjimus BM43.

ant šárkų bažnýčios eĩti mirti: Jau jis eĩs ant šárkų bažnýčios Rdm.

ant víeno (vienõs) eĩti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.

daĩniais eĩti Sln lengvai įgyti.

didžiù eĩti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran.

×dỹvais eĩti stebėtis: Man eit dyvais Šts.

eĩk [jaũ] eĩk; eĩk tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Eĩk jau eĩk, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž. eĩk jaũ bañ eĩk; eĩk tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Eĩk jau ban eĩk, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.

eĩk tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir eĩk tu su ja! Slm. ẽžiomis eĩti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas eĩna ẽžiom Rgv.

galvomìs eĩti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom eĩna Alk. Nustokit jūs galvõm eĩti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms eĩna Jrb.

į gaĩlesį eĩti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.

į gálvą eĩti svaiginti: Stiprus alus – eĩna galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.

į grąžtùs eĩti I.Simon šėlti, pykti.

į padaukùs eĩti; R105 niekais virsti.

į pakálnę eĩti

1. Pgg senti.

2. Vn mirti.

į prõtą eĩti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.

į rañką eĩti sektis: Man arkliai tai eĩna į rañką, o karvės ne Skr. Viskas eĩna rañkon Kp.

į savè eĩti sveikti, taisytis: Po ligos baigia eĩti į savè Šd.

iš čiùro eĩti Mrj žaisti gaudynes.

iš dìdžio eĩti išdidžiai elgtis: Jie labai iš dìdžio eĩna Alk.

iš galvõs eĩti

1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs eĩni visai Tj.

2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio eĩti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.

iš prõto eĩti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.

jáučiuose eĩti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.

kaĩp eĩt visi iki vieno: Nūnai visi kap eĩt nuvažiavo turgun Nč.

katinaĩs eĩti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr. katinuosè eĩti Lš galynėtis.

kẽliais alkū́nėmis eĩti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.

keliù neĩti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu eĩna (tau trūksta proto) Arm.

kreivaĩs keliaĩs eĩti Ėr blogai elgtis, gyventi.

[krỹžiaus] keliùs eĩti

1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.

2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas eĩna pagaugaĩs Prl darosi baisu.

laukaĩs eĩti

1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.

2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukaĩs eĩna Klt.

laukañ eĩti euf. tuštintis: Ar ligonis eĩna laukañ? Pn.

netiesiù keliù eĩti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.

nùgara eĩna pagaugaĩs Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.

nuo rañkos eĩti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.

padaũkais eĩti

1. Vlkv valkiotis, trankytis.

2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm eĩti Jnšk krikti.

paiparìbais eĩti Ms niekais virsti.

pakálkomis eĩti

1. J trainiotis, valkiotis.

2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo eĩti

1. Šv smukti, nusigyventi.

2. Kl senti.

pakalstomìs eĩti Šts šlaistytis, dykinėti.

palparỹbais eĩti

1. J dykinėti.

2. Sd niekais virsti.

peĩliais eĩti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.

per ausìs eĩti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausìs eĩna Ėr. Aš gal sirgsiu – tik eĩna per ausìs Rdm.

per kū́ną eĩti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.

per kū̃ną eĩna pagaugaĩs; rš šiurpas ima.

per šìrdį eĩti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį eĩnantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.

piestõms eĩti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s eĩna – negal susitarti Krž.

plačiaĩs keliaĩs eĩti Dr nedorai elgtis.

po akių̃ neĩti nesisekti: Neĩta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.

po padaũkais eĩti Gs nešdintis.

põnais eĩti dykinėti: Pusė brigados põnais eĩt Gršl.

prie kártės eĩti Ggr samdytis.

prie širdiẽs eĩti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.

rankà eĩna sekasi: Man tavo rankà neĩna Ėr. Man gyvuliai eĩna rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.

rañkomis eĩti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.

sàvo gálva (žarù) eĩti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Eĩna savo žarù Ds.

síenomis eĩti

1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai síenom eĩna Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.

2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù eĩti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls.

×svíetą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svíetą ẽjęs Šts.

šaliñ eĩti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.

šónais eĩti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.

už niẽką eĩti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką eĩna, tėvam labai širdį skauda Ėr.

viršuõ eĩti kamuoti: Eĩna žmogaus viršuõ senatvia Mžk.

viršum̃ eĩti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.

žemỹn eĩti stipti: Jau antroji kiaulė eĩta žemyn Slnt.

žiniojè neĩti nesisekti: Man tas pjovimas neĩn žiniõ[je] Brž.

\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti